Nerimą kelianti statistika: elektroniniais laiškais plinta pavojingi virusai

2010-aisiais metais buvo fiksuojamas didžiausias elektroniniu paštu siunčiamų brukalų (angl. spam) kiekis, tačiau šiemet ši statistika buvo pakoreguota. Tad 2016 metais interneto vartotojai neturėtų stebėtis, kad kasdien jų elektroninio pašto dėžutėse atsiranda kelios dešimtys ar keli šimtai spam‘o laiškų. Labiau įgudę kompiuterių naudotojai išmoko juos ignoruoti, tačiau ne tokie patyrę elektroninės bendruomenės nariai dažnai įkliūva į kibernetinių sukčių pinkles. Vienas neapdairiai atidarytas elektroninio laiško priedas gali įleisti pavojingą failus užkoduojantį virusą į jūsų kompiuterį. Ransomware tipo virusus galima laikyti vienu didžiausių pavojų, tykančių elektroninio pašto dėžutėje. Šio tipo virusai yra išties negailestingi: vos patekę į kompiuterio sistemą, jie užkoduoja visus čia buvusius failus. Be to, jeigu prie kompiuterio buvo prijungti kiti įrenginiai, virusas taip pat gali užšifruoti ir juose buvusius failus. Tuomet virusas reikalauja sumokėti išpirką, gąsdindamas, jog tai yra vienintelis būdas susigrąžinti prarastus duomenis.

Locky virusas buvo vienas pirmųjų ransomware tipo virusų, kurio sklaidai buvo naudojami užkrėsti spam‘o laiškai. Nepaisant to, kad tokia strategija buvo taikyta ir anksčiau, Locky virusui pavyko pasiekti dar neregėtas aukštumas ir įsibrauti į gausybę kompiuterių visame pasaulyje. Daug Locky pasekėjų, tokių kaip Zepto ar ODIN virusai, taip pat taikė tą patį plėtros metodą. Kompanija Proofpoint neseniai pateikė „Threat Summary“ ataskaitą, kurioje pateikti šių metų trečiojo ketvirčio statistiniai duomenys, pagal kuriuos 96,8 procentai viso pasaulio gautų pavojingų laiškų turi Locky arba kitą šio viruso versijos užkratą. Šie duomenys taip pat atskleidžia, kad kiti ransomware tipo virusai, pavyzdžiui, CryptFile2, MarsJoke ir Cerber, taip pat aktyviai plito elektroninėje erdvėje, tačiau ne tokiu mastu kaip Locky. Teigiama, kad nuo 2015 metų failus užkoduojančių virusų atakų padaugėjo 10 kartų. Tokie skaičiai kelia nerimą ir praneša, kad spam‘o kampanijos yra efektyvesnės nei bet kada anksčiau. Deja, itin didelė interneto vartotojų dalis visa dar turi menkas žinias apie kibernetinį saugumą arba tiesiog ignoruoja specialistų patarimus. Tokios tendencijos tik byloja apie gresiantį dar didesnį pavojingų el. laiškų skaičių.

Žinodami tokią gąsdinančią statistiką, tikriausiai svarstote, ar išvis įmanoma apsisaugoti nuo failus užkoduojančių virusų. Būsime atviri, pasakydami, kad virusų kūrėjai gali būti labai kūrybiški ir sugeba meistriškai apgauti vartotojus bei įtikinti juos atidaryti užkrėstą dokumentą. Patikimai atrodantys banko išrašai, sąskaitos, bilietai, pirkimo patvirtinimai ir netgi oficialūs pranešimai – visa tai gali turėti viruso užkratą. Tad prieš atidarydami tokius dokumentus, visada patikrinkite informaciją apie laiško siuntėją. Patariame taip pat reguliariai daryti atsargines svarbių dokumentų kopijas ir jas saugoti išorinėse laikmenose. Jos bus itin vertingos, jei teks susidurti su ransomware virusu.