Ką bendro turi kriptovaliutų pokyčiai ir kibernetinės grėsmės?

Kibernetiniai nusikaltėliai pasitelkia įvairius būdus, kad gautų kriptovaliutų

Kriptavaliutų anonimiškumas padeda virusų kūrėjams likti nesugautiems

Yra daug kriptovaliutų rūšių ir jos populiarios jau gan ilgą laiką, kaip alternatyva realiems pinigams. Tačiau drauge su puikiu išradimu paprastiems vartotojams, kriptovaliutas pamėgo ir internetiniai sukčiai. Ransomware virusų ir kitų grėsmių kūrėjai aktyviai stengiasi išvilioti iš aukų kriptovaliutas, nes tokiu būdu gali tiesiogai pasipelnyti iš savo aukų ir likti nesugautais.

Jau seniai pastebima tendencija, jog virusų kūrėjai reikalauja susimokėti ne kuo kitu, o būtent kriptovaliutomis, jog gautų tariamą iššifravimo raktą, kuris padės atrakinti ransomware viruso užšifruotus failus. Kibernetiniai sukčiai reikalauja Bitcoin, Ethereum ar kitų kriptovaliutų ir tikina, kad aukos atgaus asmeninius failus, jei tik paskubės ir laiku susimokės.

Kriptovaliutų prievartavimu pagrįstos grėsmės, kurios vadinamos ransomware, nėra kažkas naujo. Egzistuoja daugybė įvairių atmainų, kurios su metais vis tobulėjo. Nauji metodai, vis įmantresnės technologijos padeda virusų kūrėjams užsidirbti dideles pinigų sumas ir užtikrinti nuolatinį pelną. Be to, neseniai atsirado ir dvigubas turto prievartavimas, o naujausiose versijose taip pat atsiranda trigubas turto prievartavimas.

Išpirkos reikalaujantis virusas pasitelkia failų užrakinimo metodą ir reikalauja mokėjimų kriptovaliuta, nes tokie mokėjimai nėra lengvai atsekami. Tad nusikaltėliai gali uždirbti pinigų iš kone bet kurioje pasaulio vietoje esančių aukų ir likti nesugauti.

Tiesa, kriptovaliutos naudojamos ir kitų kibernetinių grėsmių atveju. Pavyzdžiui, trojanai ir kitos kenkėjiškos programos dažnai sukuriamos tam, kad pavogtų vartotojų prisijungimų duomenis ar kitą svarbią informaciją. Taip sėkmingai įsilaužiama į vartotojų paskyras ir atliekami pervedimai be jų žinios. Sukčiai taikosi į daugelį žmonių, tačiau didesnę grėsmę patiria tie, kurie yra mažiau ar daugiau susiję su kriptovaliutų naudojimu.

Ransomware virusų pasipelnymo galimybės augo drauge su didėjančiu kriptovaliutų populiarumu

Žinoma, kad nusikaltėliai nori pinigų, nėra naujiena. Kibernetiniams sukčiams patinka dalinti melagingus pažadus ir imtis įvairių gudrybių, kurios padėtų lengvai ir greitai papildyti kišenę. Ransomware yra grėsmė, kuri greitai užrakina visus asmeninius kompiuteryje esančius failus, o tada reikalauja pinigų už netikrus failų atkūrimo įrankius. Be to, šis virusas pažeidžia sistemą ir dažnu atveju išlieka aktyvus, todėl gali papildomai užrakinti net ir jau po šifravimo į įrenginį atsisiųstus naujus failus.

Daug aukų išsigąsta ir greitai perveda reikalaujamą pinigų sumą, taip tikėdamiesi atgauti savo duomenis. Jie mano, kad virusų kūrėjai ištesės savo pažadus, tačiau pasikliauti kibernetiniais nusikaltėliais tikrai nėra protinga. Jų pažadai yra melagingi ir net atsiuntus dideles pinigų sumas aukos nesulaukia žadėto iššifravimo įrankio. Tad galiausiai vartotojai lieka ne tik be savo failų, bet ir be pinigų.

2020 metai ransomware virusams buvo itin sėkmingi, nes užpuolikai sugebėjo pasirinkti tinkamą laiką vykdyti atakoms bei išsirinko konkrečius taikinius. Tačiau per pastaruosius dvejus metus šios grėsmės tapo dar dažnesnės, nes drauge augo ir kriptovaliutų populiarumas. Tokią elektroninę valiutą pradėjo naudoti vis daugiau žmonių ir kompanijų, todėl ransomware kūrėjai turi vis didesnį ir pelningesnį galimų aukų sąrašą. Būtent todėl svarbu pasirūpinti kibernetiniu saugumu bei atsarginėmis duomenų kopijomis ne tik kompanijų įrenginiuose, bet ir privačiuose kompiuteriuose.

Kriptovaliutos itin patogios ransomware virusų platinimui

Nors kriptovaliutos siejamos su šiuolaikinėmis technologijomis, tačiau specifiški metodai, kaip veikia virtualių pinigų siuntimas ir gavimas puikiai pasitarnauja kibernetiniams nusikaltėliams. Kriptovaliutų operacijos yra neatsekamos, tad tuo sąmoningai naudojasi ransomware kūrėjai. Juk tai yra visiškai anoniminė operacija.

Skaitmeninė valiuta labai greitai tapo mėgstamiausiu kibernetinių sukčių būdu gauti pinigus, kurių reikalauja už užrakintus failus. Kadangi operacijos nėra sekamos, nusikaltėliai gali džiaugtis augančiu turtu ir jaustis saugūs, kad ir toliau išlaikys anonimiškumą. Tokiu būdu ransomware virusai tapo gan populiariu verslu, nes šias grėsmes ėmė platinti kiti nusikaltėliai, kurie jų net nesukūrė. Jiems tai atrodo kaip lengvas uždarbis, kurį gauna likdami nepagauti.

Tad nors skaitmeninė valiuta smarkiai išpopuliarėjo tarp paprastų vartotojų, kurie džiaugiasi, jog gali negviau parduoti ir gauti virtualias monetas ar turtą, su kriptovaliutomis atsirado ir saugumo problemos. Kibernetiniai vagys išvilioja didžiules pinigų sumas net ir iš įmonių ar vyriausybinių organizacijų, tačiau lieka neatsekti.

Nors ransomware atakos įvyksta įvairiuose pasaulio kampeliuose, jas platinantys kibernetiniai nusikaltėliai dažniausiai gyvena visiškai kitose šalyse nei yra vykdoma pati kampanija. Pavyzdžiui, sukčiai gali gyventi Indijoje ar Rusijoje, o jų taikiniais gali tapti vartotojai ar kompanijos, įsikūrusios Kinijoje ar JAV.

Tad virtualios valiutos anonimiškumas pasitarnauja kibernetiniams nusikaltėliams. Jie gali lengvai užsidirbti pinigų be jokios rizikos. Žinoma, yra būtų, kaip apsisaugoti nuo sukčių ir nepakliūti į ransomware kampanijas. Tam itin svarbu atsakingai elgtis su kriptovaliutomis ir visada naudoti daugiasluoksnę apsaugą. O ją įmanoma užtikrinti turint nuolat veikiančią antivirusinę programą, naudojant VPN, užtikrinant stiprią DNS apsaugą.

Be to, svarbu atsargiai elgtis internete: nevaikščioti po įtartinas svetaines, nesisiųsti failų iš neaiškių šaltinių, o prieš naudojantis kriptovaliutomis pirmiausia įsigilinti kaip visa tai veikia. Jei visgi kada nors susidursite su ransomware ir jūsų failai bus užrakinti, nepakluskite nusikaltėlių reikalavimams. Geriau tiesiog pašalinkite virusą ir atkurkite failus naudodami atsargines jų kopijas.