2017 metų antrojo ketvirčio IT tendencijos: duomenis užkoduojantys virusai ima viršų

Kibernetinėje erdvėje vyrauja niūros nuotaikos

Kompiuterių virusai ir kenkėjiškos programos sparčiai plinta kibernetinėje erdvėje. Tikriausiai nepavyktų surasti nei vienos srities, kurios nebūtų palietęs vienas ar kitas kompiuterinis užkratas. Prognozės taip pat nėra optimistiškos – failus užkoduojantys virusai (angl. ransomware) išlieka pagrindiniu internete tykančiu pavojimu ir neketina užleisti savo pozicijų.

Failus užkoduojantys virusai plinta pasauliniu mastu ir generuoja dideles pajamas kūrėjams

Remiantis 2017 metų antrojo ketvirčio duomenimis, pagrindiniai keturi kibernetiniai pavojai yra:

• failus užkoduojantys virusai (68%),
• bankiniai Trojos virusai (20%),
• duomenys vagiantys virusai (6,4%),
• pavojingi parsisiuntimai (5,5%).

Šiemet įvykusios WannaCry ir Petya atakos padarė didelę įtaką visai kibernetinių pavojų statistikai ir ženkliai ją pakėlė. WannaCry pasižymėjo itin plačiu paplitimo mastu. Tuo tarpu NotPetya aktyviai niokojo tik vieną šalį – Ukrainą.

WannaCry virusas taip pat sudarė 18% visų ransomware tipo virusų rinkos. Jį vejasi Locky virusas, kurio paplitimas sudarė 10%. Kiti žinomi virusai – TorrentLocker ir Cerber – pasidalino po 5% visų užkrėstų kompiuterių rinkos.

Panašu, kad populiariausių duomenis šifruojančių virusų kūrėjai taip pat pasidalino paplitimo vietas pagal geografinius duomenins. CryptoWall plačiausiai plito Šiaurės ir Lotynų Amerikoje bei Europoje, o WannaCry daugiausiai žalos padarė Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Remiantis Check Point ir Kaspersky Labs duomenimis, CryptoWall virusas ir jo variacijos sudarė didžiausią dalį visų užfiksuotų failus užkoduojančių virusų atakų. Šio viruso plėtrai nesutrukdė net dažnai pasirodančios įspėjančios antraštės naujienų portaluose.

Cerber, Jaff ir Locky išliko pagrindiniais virusais, kurie atakuoja kompiuterių vartotojus pavojingų elektroninių laiškų pagalba. O rugpjūčio pradžioje pastarojo viruso kūrėjai buvo pastebėti platinantys naujas kampanijas, kurių pagalba sklido naujos viruso versijos, žinomos kaip Diablo6 ir Lukitus.

Bankiniai Trojos virusai kelia pavojų mobiliųjų telefonų savininkams

Bankiniai virusai užima antrąją vietą tarp populiariausių kibernetinių pavojų, o šiuo laikotarpiu daugiausiai žalos padarė Dridex virusas. Nusikaltėlių akiratyje – Android operacinė sistema, kadangi ji nėra itin atspari virusams ir pavojingoms programoms.

Tačiau bankiniai virusai, kurie puola išmaniųjų telefonų savininkus, yra ne vieninteliai pavojai. Pastaruoju metu itin plačiai plinta duomenys vagiantys virusai ir įvairios Android viruso versijos.

Užkrėstos internetinės reklamos sugrįžta

Internetinė reklama teikia naudos ne tik įvairiems verslo subjektams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. Kiberentinėje erdvėje vis dažniau pastebima “Malvertising” tendencija, kuri leidžia sukčiams platinti kompiuterinius užkratus reklamų pagalba. Viena garsiausių šio laikotarpio kampanijų – RoughTed.

Sukčių išmonei ir techniniams sugebėjimams nėra ribų. Pastebėta, kad užkratai patenka į kompiuterios vos tik vartotojas užveda (bet nespaudžia) kompiuterio pelę virš užkrėstos reklamos. Deja, tokios reklamos gali niekuo nesiskirti nuo įprastinių internete matomų skelbimų.

Miglotos kibernetinio saugumo perspektyvos

Akivaizdu, kad kibernetiniai nusikaltėliai nesiruošia sustoti kurti naujų pavojingų programų ar liautis tobulinti gerai žinomų bei sparčiai paplitusių virusų. Tikriausiai kompiuterinių virusų įvairovę galima prilyginti biologinių rūšių skaičiui realiame pasaulyje. Toks populiarumas nestebina, kadangi kenkėjiškos programos leidžia susižerti gausybę pajamų jų kūrėjams.

Nepaisant to, kad daugelis antivirusinių programų identifikuoja ir blokuoja kompiuterinius virusus, vartotojui paspaudus pavojingą nuorodą ar elektroninio laiško priedą, virusas lengvai patenka į įrenginį. Tad žmogiškas smalsumas čia pakiša koją.

Belieka tik priminti, kad šiandien ir artimoje ateityje tikrai neverta pasitikėti ir tikėti viskuo, ką matote internete. Net ir vaizdo įrašo nuoroda, kurią atsiuntė jūsų senas draugas, gali būti pavojingos programos sugeneruotas veiksmas. Tad pažabokite savo smalsumą ir būkite atidūs, jeigu nenorite susidurti su grėsmingias virusais.