Tobulėjant technologijoms vartotojai pamiršta apie saugumą

Daugelis žmonių nemoka atlikti sudėtingesnių užduočių kompiuteriu

Atrodo, jog kuo labiau tobulėja technologijos, tuo žmonės mažiau stengiasi jas suprasti patys.

Sparčiai tobulėjančios technologijos ir internetas padėjo žmonėms pasiekti didžiulius informacijos kiekius ir gauti viską, ko jiems reikia vos keliais pelės paspaudimais.^[1] Drauge su augančiu informacijos ir įvairių funkcijų kiekiu išaugo ir įvairių saugumo priemonių, kurias gali pasiūlyti naujausios technologijos. Deja, tarp vartotojų visgi matoma priešinga tendencija – kuo labiau tobulėja skaitmeninis pasaulis ir pažangūs IT sprendimai, tuo kompiuteriais besinaudojantys asmenys tampa vis labiau patiklūs,^[2] pažeidžiami ir tingūs.

Žmonės taip pat neturi laiko ar energijos panaudoti turimus išteklius, todėl žinios paprasčiausiai nėra tobulinamos. Mes linkę pasikliauti antivirusinėmis programomis ir panašiais įrankiais ir dažniausiai net nepagalvojame apie galimą riziką atidarant įtartiną laišką arba ieškome internete paaiškinimo, kaip pašalinti programą, kai iššokusiame lange nėra tiesioginio pašalinimo mygtuko. Vartotojai vis labiau nori, jog viskas būtų supaprastinta ir padaryta taip, jog tereikėtų kelių akimirkų atlikti tai, ko jie nori.

Internetas smarkiai pakeitė mūsų patirtis ir visą egzistavimą, nes pasikeitė bendravimas, kasdieniai įpročiai ir galimybės. Greitai užsisakyti maisto, baldų, drabužių ir kitų dalykų tapo taip pat paprasta, kaip vos keliais pelės paspaudimais susisiekti su draugais visai kitame žemyne. Prieš internetą namų ūkiai turėjo vieną kompiuterį ar televizorių, todėl žmonės labiau rūpinosi šiais įrenginiais.

Vis daugiau septynmečių jau moka naudotis išmaniaisiais telefonais.

Tuo tarpu dabar vaikai gauna savo pirmąjį telefoną vos 6-8 metų amžiaus. Ir daug dažniau jiems įteikiami išmanieji telefonai, o ne mažiau pažengę modeliai, tokie kaip atlenkiamas telefonas ar mažamečiams skirti, tik esmines funkcijas turintys telefonai be jokio interneto ryšio. Atrodo, jog tik maža dalis žmonių pasikliauja žiniomis ir savo mokymusi apie naujus dalykus, technologijas ir technines peripetijas. Daugumai knygos atrodo vis labiau nereikalingos, kai „Google“ turi visus atsakymus.

Tik mažuma gali patys išspręsti kompiuterines problemas ar užtikrinti savo saugumą

Prieš ateinant dabartiniam technologijų amžiui, žmonėms tekdavo patiems išmėginti įvairiausius nustatymus, keisti nuostatas ar net programas savo įrenginiuose, kad pamatytų kas nutiks ir tuomet pamėgintų patys viską sutvarkyti. Šaltinių kaip kažką padaryti buvo labai nedaug, ypač, jei buvote užsienietis, nežinantis anglų kalbos ir turėjęs tik pagrindinę informaciją apie kompiuterį.

Žmonės viską darė nuo nulio, patys mokėsi apie technologijas, programavimą, internetą ir darė tai individualiai. Jie gebėjo patys išmokti dirbti su „Microsoft Office“ paketo programomis, naršyti internete ir kitas kompiuterio funkcijas, kurios buvo naujos ir gan sudėtingos. Vis dėlto žmonės susitvarkydavo, nes tuo metu kompiuteriai turėjo daug mažiau funkcijų nei šiais laikais turi mūsų išmanieji telefonai.^[3]

Seniau žmonės buvę linkę visko išmokti patys, bet tuo metu kompiuteriai buvo labai paprasti.

Dabar visus reikalingus įgūdžius daug lengviau išmokti, nes yra daugybė šaltinių, kuriais galima pasinaudoti. Visų pirma, jums reikia tik interneto paieškoje įrašyti tam tikrą IT problemą ar bet kokį kitą dalyką, kurį norite išspręsti, ir internetas pateiks atsakymus. Greitai ir lengvai, vos keliais paspaudimais. Prieš internetą ir visas tas atsakymus pateikiančias svetaines žmonės turėjo nedaug puslapių ir duomenų bazių, kuriose buvo galima rasti informacijos. Jei apskritai pasisekdavo kažką rasti.

Beveik trečdalis žmonių nėra bandę patys spręsti kompiuterinių klausimų

Atliktas tyrimas^[4] atskleidė, jog vos 5% gyventojų turi reikiamų žinių vidutinio sudėtingumo užduotims atlikti. Dauguma tiki, jog nesvarbu įgyti aukštesnių įgūdžių, nes yra tų sričių specialistų ir ekspertų. Tyrimas apėmė lengvas užduotis ir sunkesnes problemas. Kasdienės užduotys, kurios reikia atlikti vieną ar du žingsnius ir kurios reikalingos kasdien, turėtų būtų lengvai įveikiamos daugumai žmonių, kurie nors šiek tiek supranta apie kompiuterius.

Per pastaruosius metus, dėl pasaulį varginusios pandemijos, susitikimai internete ir skambučiai tapo plačiai paplitę.^[5] Susitikimo sukūrimas planavimo programoje, informacijos radimas skirtinguose el. laiškuose ir panašios daugiau laiko bei įgūdžių reikalaujančios užduotys tyrimo metu buvo įtrauktos į labiau pažengusių kategoriją. Rezultatai buvo apibrėžti atsižvelgiant į kvalifikacijos lygį:

• 14% suaugusiųjų – žemiau 1 lygio. Gali išspręsti vieną apibrėžtą funkcijos užduotį ar problemą, tačiau viskas, kas yra pažangiau už el. laiško ištrynimą iš el. pašto programos gali būti per sudėtinga.
• 29% suaugusiųjų priklauso 1 lygiui. Tokio lygio žinių reikia užduotims, kurios apima labiau transformacinius sprendimus ar informacijos rinkimą, pavyzdžiui, surasti visus vieno asmens el. laiškus.
• 26% suaugusiųjų – 2 lygis. Reikalingos bendrosios ir specifinės žinios apie technologijų taikymą atliekant tokias užduotis, kaip kad rasti konkretų dokumentą, susijusį su viena tema, išsiųstą el. paštu iš vieno konkretaus siuntėjo tam tikrą dieną.
• 5% suaugusiųjų – 3 lygis. Tai – labiausiai kvalifikuotų žmonių grupė. Šiam lygiui priskiriami žmonės gali tinkamai reaguoti į netikėtus rezultatus ir iškylančius klausimus. Viena iš 3 lygio užduočių yra suplanuoti susitikimą, rasti konkretaus asmens paskutinį mėnesį atsiųstų el. laiškų, susijusių su tam tikra tema, skaičių.
• 26% negali naudotis kompiuteriu. Tyrimo metu paaiškėjo, jog didelė dalis respondentų niekada nebandė atlikti reikiamos užduoties.

Internetinio saugumo įgūdžiai gali priklausyti ir nuo kartų skirtumų

Kiekvienai kartai būdingas skirtingas elgesys, mąstant apie internetinį saugumą.

Deja, įvairaus masto įsilaužimai ir duomenų nutekinimo atvejai tampa vis dažnesniu reiškiniu.^[6] Šie incidentai susiję ne tik su tam tikrų kompanijų klaidomis, bet ir su žmonių pernelyg dideliu atsipalaidavimu. Vartotojai turėtų labiau kontroliuoti savo veiksmus ir imtis priemonių, kad pagerintų savo saugumą internete ir bendruosius kompiuterinius įgūdžius. Iš tikrųjų, žinomas problemas, susijusias su IT ir saugumo žiniomis, galima suskirstyti pagal kartas.

Z karta, gimusi 1997-2012 metais

Šie žmonės gali teigti, jog geba saugoti savo duomenis, tačiau yra žinoma, kad ši karta negali pasirūpinti savo slaptažodžių saugumu. Tai žmonės, kurie gana anksti susidūrė su internetu ir technologijomis. Tačiau Z kartai mažiau rūpi internetinio saugumo įpročiai. Šie žmonės kone kiekviename žingsnyje kreipiasi į „Google“ ir veikiausiai negali ieškoti giliau nei tik „Vikipedija“, jei jiems prireikia naudotis duomenų baze ar fizine knyga. Ši karta labiau linkusi įdarbinti ekspertą ar vyresnį žmogų, jei patys neranda sprendimo, nes bandyti į kažką gilintis daug giliau užtrunka per daug laiko.

Tūkstantmečio karta, gimusi 1981-1994 metais

Tūkstantmečio kartos atstovai labiau rūpinasi savo saugumu ir turėtų gauti medalį už tai, kad naudoja dviejų veiksnių autentifikavimą bei kitas saugumo priemones ir bando apsaugoti savo duomenis internete. Daugiau nei 40% šios kartos žmonių teigia pasirūpinantys savo privatumu internete ir remiasi saugos priemonėmis. Daugiau nei pusė tūkstantmečio kartos atstovų sako, kad dažnai ieško naujų būdų, kaip apsaugoti asmeninę informaciją. Tai – aktyviausia karta.

X karta, gimusi 1965-1980 metais

Tai žmonės, kurie jaudinasi dėl savo asmeninės informacijos ir įsilaužimų. X karta yra labiausiai susirūpinusi karta iš visų, tačiau tai ta pati grupė žmonių, kurie retai imasi papildomų veiksmų, kad būtų saugesni internete. Jiems būtina skirti laiko, kad sužinotų apie internetinę saugumo praktiką, aferas, saugumo problemas ir kitą riziką.

Kūdikių bumo karta, gimusi 1964 metais ir anksčiau

Šiai grupei priklauso 55 metų ir vyresni žmonės. Tai karta, kuri labiau susirūpinusi, nes turi mažiau žinių ir nesijaučia tikra, kad supranta visas rizikas. Kūdikių bumo kartos atstovai dažniausiai atidaro šlamštui priskiriamus el. laiškus, jie taip pat daugiau galvoja apie slaptažodžius ir bando turėti skirtingus prisijungimus visose platformose. Šie žmonės turėtų pagalvoti apie kitas saugumo priemones ir dviejų veiksnių autentifikavimą.