Nutekintos apnuogintų įžymybių nuotraukos tapo nauju kompiuterinių įsilaužėlių įrankiu

Neseniai internete pasirodžiusios įžymybių Holivudo moterų nuotraukos ne tik sukėlė savininkių pasipiktinimą, bet ir sukėlė bangas kibernetinėje erdvėje. Kai pasklido žinia apie nutekintas Amandos Seyfried bei Emmos Watson asmenines nuotraukas, sujudo ne tik interneto vartotojai. Kompiuteriniai nusikaltėliai netruko pasinaudoti šiuo viešai pavadintu „Didžiuoju apnuoginimu 2.0“ (angl. the Fappening 2.0) reiškiniu, ir panaudoti nutekintas nuotraukas savo naudai. Pirmieji tokio reiškinio ženklai jau buvo aptikti 2014. Nors pagrindiniai įtariamieji, Edvardas J. Majerczyk bei Ryanas Collins, buvo nuteisti devyniems mėnesiems už įsilaužimą į 300 bei 30 įžymybių Gmail bei iCloud paskyras bei asmeninių duomenų nutekinimą, tai nesumažino kitų kibernetinių nusikaltėlių ryžto sekti jų pėdomis. Įdomu, tai kad trečiasis šio nusikaltimo vykdytojas nebuvo sugautas. Tikėtina, kad tai jis prisidėjo prie „Didžiojo apnuoginimo 2.0“ kampanijos.

Pastarasis reiškinys prasidėjo su Emmos Watson bei Amandos Seyfried nuotraukų išplatinimu tamsiajame tinkle. Vos tik joms pasirodžius, kompiuteriniai vartotojai jas išplatino įvairiuose tinklalapiuose, tokiuose kaip „Reddit“. Dėl aktyvaus tokių nuotraukų populiarumo, kompiuteriniai nusikaltėliai žada nustebinti virtualiąją visuomenę su dar daugiau apnuogintų aktorių bei modelių, Katie Cassidy, Rose McGowan ir Jenniffer Lawrence nuotraukomis. Nors dalyje nuotraukų, didžiam internautų nusivylimui, įžymybės nėra apsinuoginusios, deja, dalis jų vaizduoja jas užsiimant intymia veikla.

Nutekintos asmeninės nuotraukos jau ne pirmą kartą tampa jauku užkrėsti vartotojus virusu

Net jei jums smalsu žvilgtelėti į šiais nuotraukas, nerekomenduojame jų ieškoti internete. Būtent dėl žmogiško smalsumo, tokios nuotraukos tampa itin populiariomis. Tuo pasinaudoja kompiuteriniai įsilaužėliai kurdami įsilaužimo strategijas. Kitaip tariant, šios nuotraukos – tarsi jaukas, skirtas privilioti patiklius vartotojus ir užkrėsti jų kompiuterius pavojingu virusu. Venkite spausti ant nuorodų ar įsidiegti naršyklės plėtinius, siūlančius atsisiųsti ar peržiūrėti paviešintas nuotraukas. Kartu su nuotraukomis galite netyčia atsisiųsti ir failus užkoduojantį užkratą, trojaną, ar kitą itin pavojingą virusą.

Sukčiai taip pat naudojasi užkrėstų kompiuterių tinklu arba robotais tam, kad platintų virusus socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, Twitter. Jei vartotojas paspaudžia ant užkrėstos nuorodos, jo paskyroje ji automatiškai pasirodo. Labiau patiklūs vartotojai įsitikinę, kad nuorodą paskelbė jų kontaktas, nedvejodami atveria nuorodą taip pat. Tokiu būdu prasideda nenutraukiama viruso platinimo grandinė. Taip pat įrodyta, kad tokie robotai siūlo įsidiegti vartotojams „Virai News“ programinę įrangą. Ši kenksminga programa ar jos atitikmuo, virainews.com, taip pat padeda įsilaužti į asmenines vartotojų Twitter paskyras bei nutekinti jų asmeninę informaciją ar net rašyti naujus pranešimus! Tokiu būdu jūs taip pat galite tapti ransomware viruso auka, nes kompiuteriniai įsilaužėliai gali pasitelkti šantažą reikalaudami pinigų. Todėl tam, kad sumažintumėte tokių atakų tikimybę, dažnai keiskite slaptažodžius. Nenaudokite tokių įprastų kaip „slaptažodis123“ ir nenaudokite to paties keliose paskyrose. Taip pat kai kurie tinklalapiai, pavyzdžiui, Gmail, siūlo dviejų veiksmų patvirtinimą. Pasinaudokite juo, kad sumažintumėte duomenų nutekinimo bei įsilaužimo riziką.

Apie autorių
Alice Woods
Alice Woods - Moko vartotojus apie virusų prevenciją

Alice Woods yra Virusai.lt portalo naujienų redaktorė, kuri ne vienerius metus dalinasi savo žiniomis ir tyrimų rezultatais su tinklalapio lankytojais. Jos tyrinėjimų lauke - patys įvairiausi kibernetiniai pavojai, pavyzdžiui, duomenis užkoduojantys virusai ar apgaulingi techninės pagalbos pranešimai.

Susisiekite su Alice Woods
Apie kompaniją Esolutions

Skaityti kitomis kalbomis
Failai
Programos
Palygink